Klastunyno stalas

čia pietauja ir kalbasi klasuoliai

-Eik tu valgyt šiknašaudžių pliurzų ir eik &(^$#@! - Boo nustūmė kažkokį švilpį nuo kelio.
Krestelėjus galvą mergina nupėdino link Klastūnyno stalo ir klestelėjus ant suolo nusikeikė.
-Nu ir kieti čia suolai.
Atsidusus Ari teškė į lėkštę daud daug (turiu omeny labai daug) maisto ir pabaigus šį Kryžiaus žygį ėmė apžiūrinėti savo šedevrą lėkštėje. Taip... Bulvių salotos su braškėmis. Itin skanu ir sveika...
Kažkoks vaiduoklpalaikis praplaukė pro šalį ir atkreipė į save klastuolės dėmesį. O to daryti nereikėjo...
-Ei tu, višta.
Vaiduoklis atsisuko ir su nepasitenkinimu pažvelgė į trečiakursę. Nieko daugiau nepasakęs, atominiu greičiau movė tiesiai į sieną ir kažkur pradingo. Ari, šiek tiek suirzus liko viena prie stalo. Ką gi, palauksiu kol kas nors prisijungs...

Į salę įžengė vaikinas.
Jo juodi plaukai buvo išsitaršę į visas puses o šelmiškos žalios akys nužiūrinėjo visas panas klastuoles.
Jamam vriechą Hoge. Čia turėtų būt įdomu. Maybe.
Rey nuspyrė nuo vaizdo kelis grifus ir atsisėdo šalia Ariannos. Jis nė nepažvelgęs į bendrakursę, įsikrovė į lėkštę maisto ir ėmė valgyti.

Kažkos durnelis ėmė kėsintis į Ariannos maistą.
-Ei tu, ką manai čia darantis? A? Čia mano stalas, MA-NO, - sukryžiavo rankas ant krūtinės Ari.
Olialia. Vaikinas netyčia įsidėjo į savo lėkštę gerą saują pipirų. Ir to net nepastebėjo... Įdomu, įdomu. Ari kilstelėjo antakį ir įtariai ėmė žiūrėti, kaip pipirai buvo palaidojami po bulvių košės kalnu.
-Nors pala, apsigalvojau.
Klastuolė čiupo dyyydelį šaukštą, pakabino bulvių košės (savaime suprantama, kad ir su pipirais) ir greitai kyštelėjo vaikinui į burną. Kaip mažam vaikeliai. Miela.

Rey išspjovė košę ir vožė klastuolei.
-Čia klastuolių stalas, KLASTUOLIŲ. O tu į klastuolę nepanaši. Todėl nelįsk, - piktai paliepė jis.
Vaikinas kyštelėjo liežuvį ir su kėde pasislinko kuo toliau nuo Ariannos. Tada jis pasiemė saldainių ir ėmė juos kramsnoti, smalsiai stebėdamas klastuolę.
-Beja, ant tavo žavių plaukų ropinėja tarakonas, - sukikeno Rey. O tarakonas iš tiesų ropinėjo ant Arės plaukų.

Ari užsidengė veidą ir netyčiukais užgulė savo šaukštą, kuris ilsėjosi jos lėkštėje. Šaukštas netyčiukais nuskrido pas Rey...
-Klastuolių? Pats labiau užneši į švilpį nei į Klastuolį, brolyti, - užrietė nosį mergina.
Parodžius nepadorų gestą klastuoliui, Ari nusisuko nuo jo ir pasiėmė didelį ir sultingą... bananą. Žinoma, banano liko tik pusę nes ji jo atsikando.
-Tarakonas? - išpūtė akis.
Pasigraibius plaukus, mergina tikrai užtiko tą mielą padarėlį. Gūžtelėjus klastuolė tiesiog paėmė ir nunešė tą Dievo kūrinį ant Grifų Gūžtos stalo.

-Kokie mes impulsyvūs, - klastingai nusišypsojo Rey.
Hm... Suvystysiu ją kaip saldainį. Žmogienos saldainį. NIAM Niam.
-Šaunuoolė Ari. - mąsliai linktelėjo Re.
Kėdė nuo grifų stalo pakilo ir nesmarkiai vožė vienam grifui pirmakursiui per galvą, o tas iš karto apsižliumbė. aišku, tai buvo Rey darbas.

Ari nusižiovavo. Keistas tas tipas...
-Ne tas žodis, - burbtelėjo.
Klastuolė ėmė demonstratyviai apžiūrinėti savo nagus, nė kiek nekreipdama dėmesio į vaikiną sėdintį šalia. Tai ne klastuolių style'as. Ane?
-Šaunuolė? - išpūtė akis, - klausyk, jau galėjai ką nors geriau sugalvot jei Winggardium Leviosa.
Ari vėl užrietė savo nosį. Ačiū Dievui, kad ne su kabliu, ar kuo nors aštraus...

Rey'us pavartė akis.
-Čia ne Winggardium Leviosa, žmogau. Čia Winggardium Trenktioza.
Vaikinas susigrūdo dar kelis saldainius į burną ir juos sukramtęs ir nurijęs nusižiovavo.
-Čiau, braške. Susitiksim bendrąjame kambaryje.
Klastuolis nuspyrė kažkokį švilpį nuo vaizdo ir išėjo iš Didžiosios salės.

Ari vos ne vos sutramdė kikenimą.
-Vau, koks pasikėlimas...
Sukramčius kažkokį įtartinos išvaizdos keksą, mergina apsisuko ant kulno, praskyrė švilpių armiją kaip Mozė vandenį ir pastrikčiodama movė pro Didžiosios Salės duris. Ne paskui Rey, ne. Gal paskui savo senai pamestą protą, kuris sumanė nusiskandinti tūlike. Kas ten žino... A taip, Šėtonas žino.
Žodžiu, Ariannos salėje nebebuvo nei kvapo.